Braizerių viščiukų narvas: kaip užtikrinti bandos sveikatą ir greitą augimą?

Patalpų paskirstymo ir tankio laikymo geriausios praktikos

Braizerių viščiukų narvų sistemos reikalauja 7,5–9 kv. pėdos vienam paukščiui kad atitiktų gyvūnų gerovės standartus ir kartu maksimaliai padidintų augimo tempą. Per didelis tankis, viršijantis 11 svarų/pėdą², padidina stresą keliamą mirtingumą 17 % (Poultry Science 2023) ir sumažina pašaro konversijos efektyvumą. Pagrindiniai rekomendacijos apima:

• 0,75–1 kv. pėda/paukščiui pradiniams narvams (1–14 diena)
• Palaipsniui išplėsti iki 1,2–1,5 kv. pėdos/paukščiui iki derliaus nuėmimo
• Mažiau nei 18 paukščių viename tiesiniame maitintuvo metrų

Baterijų aukščiai turi išlaikyti 45–56 cm vertikalią erdvę, kad būtų išvengta amoniako sluoksniavimosi.

Grindys, paklotas ir pašarų valdymas higienai ir komfortui

Tinklinės grindys šiuolaikinėse broilerių viščiukų narvuose sumažina pododermatito atvejus 34 % lyginant su vientisomis grindimis. Devynių komercinių ūkių pakloto storio analizė rodo:

Kiekvienas 3–4 dienas keiskite pašarą, naudodami 15 % drėgnumo slenksčio reikšmę, kad būtų išvengta kokcidiozės protrūkių.

Integruota atliekų valdymo sistema automatinėse broilerių viščiukų narvuose

Automatinė juostinė sistema apdoroja apie 92 % kasdien gamtos mėšlo, jį surinkdama per 20 minučių po to, kai jis patenka ant grindų. Tai padeda sumažinti amoniako koncentraciją žemiau 10 ppm, o tai atitinka OSHA saugos standartus. Pagal 2022 metų Kalifornijos universiteto Davis mieste (UC Davis) tyrimą, kombinuojant realaus laiko amoniako jutiklius su skersine ventiliacija ir mėšlo džiovinimo bei kompaktavimo metodais, ūkininkams pavyko sumažinti darbo kaštus apie 3,20 JAV dolerių už toną tvarkomų atliekų. Be to, likęs mėšlas buvo perdirbtas į rinkai realizuojamas trąšų granules. Šias juostas reikia keisti maždaug kas 35–42 dienas, tada, kai bandos perkeliama į kitas vietas. Per ilgas laukimas tarp keitimų gali sukelti mikroorganizmų kaupimosi problemas ant juostų paviršiaus.

Pažangus vėdinimas ir klimato valdymas viščiukų narvuose auginamų viščiukų fermose

Temperatūros ir oro srauto valdymas kvėpavimo sveikatai

Palaikant temperatūrą apie 75–85 laipsnius pagal Farenheitą (apie 24–29 laipsnius Celsijaus) viščiukų narvuose, galima išvengti perkaitimo ir kvėpavimo sutrikimų bandose. Jei oro srautas nėra tinkamai kontroliuojamas, amoniako koncentracija gali padidėti beveik ketvirtadaliu, kas, remiantis 2022 m. „Poultry Science“ tyrimais, kelia susirūpinimą dėl grybelinių infekcijų ir kitų plaučių problemų. Geriausiai veikia skersinio vėdinimo sistemos, kurios užtikrina apie du ar tris oro keitimus per valandą – jos efektyviai šalina perteklinį karštį ir drėgmę, nesukeldamos tiesioginio šalto oro srauto į viščiukus. Priverstinio oro šildymo derinimas su tinkamai išdėstytais ištraukiamosiomis ventiliatoriais leidžia pasiekti vientisesnes temperatūros zonas visame pastate, todėl visi paukščiai auga panašiu tempu, net esant tankiam daugiapakopės narvų sistemos auginimui.

Drėgmės reguliavimas intensyviose viščiukų laikymo narvų sistemose

Kai drėgnumas pakyla virš 70 %, susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams daugintis, kas gali rimtai pakenkti paukščių sveikatai. Kita vertus, jei oras pernelyg išdžiūsta – žemiau 50 %, – bandas pradeda prarasti kūno drėgmę, kas taip pat nenaudinga. Šią problemą sprendžia šiuolaikinės protingos klimato valdymo sistemos, kurios automatiškai reguliuoja drėgnumą naudodamos garintuvus ir purkštuvus, įsijungiančius tik tada, kai to reikia. Šios sistemos palaiko stabilų mikroklimatą optimalioje 55–65 % drėgnumo zonoje, kurioje paukščiai išlieka sveiki. Praeitais metais atlikti tyrimai parodė įspūdingus rezultatus: sodybos, kuriose buvo įdiegtos IoT valdomos drėgnumo sistemos, daugiaaukščiuose laikymo kompleksuose sumažino kvėpavimo takų vaistų vartojimą apie 34 %. Valdikliai nuolat stebi ir koreguoja rasos tašką priklausomai nuo dienos metu kintančių sąlygų.

Atvejo analizė: mirštamumo mažinimas naudojant protingas klimato sistemas

Viename vištienos fermų vidurio zonoje praėjusiais metais buvo atnaujinti 12 narvų pastatų su aplinkos jutikliais, dėl ko mirčių nuo karščio streso per tvankius vasaros mėnesius sumažėjo – apie 18 % mažiau nei anksčiau. Kas leidžia šiai sistemai taip gerai veikti? Ji automatiškai įleidžia šviežią orą, kai pradeda kilti amoniako lygis, ir įjungia ilgus ventiliacijos tunelius, kai temperatūra pakyla virš 86 laipsnių pagal Farenheitą. Peržiūrėję savo duomenis ūkininkai pastebėjo dar kai ką įdomaus: vištos bendrąja prasme geriau valgė. Pašarų panaudojimo efektyvumas padidėjo apie 12 %, tikriausiai todėl, kad paukščiai daugiau nebešvaistė energijos, visą dieną kvėpuodami ir stengdamiesi atvėsti.

Efektyvūs pašarų tiekimo ir gėrimo sprendimai broilerių vištų narvų sistemose

Pašarų traukų ir vandens tiekimo linijų strategiška išdėstymas

Vietos, kuriose mes įrengiame pašarus tiekiančius vamzdžius ir vandens linijas, lemia didelį skirtumą, kai kalba eina apie tai, kaip efektyviai paukščiai pašarą paverčia svorio augimu ir kaip tolygiai jie auga visoje bandos teritorijoje. Tyrimai rodo, kad paliekant tarp pašarų padavimo vietų apie 1,5–2 metrus išvengiama per didelės ankštumos, suteikiant kiekvienam paukščiui maždaug 5 centimetrus palei pašarų liniją. Pašarų padavimo įrangą reikėtų kelti aukštyn, kad ji būtų apie krūtinės lygį – tai padeda sumažinti pašarų švaistymąsi ir geriau veikia, kai paukščiai auga didesni; mažesniems paukščiams ji turėtų būti arčiau žemės, apie 15 cm aukščio, o vėliau palaipsniui keliama iki 30 cm, kai vištos subręsta. Vandens linijas rekomenduojama dėti lygiagrečiai su pašarų linijomis, laikant jas maždaug už metro atstumu – tai imituojama tai, ką paukščiai daro gamtoje, o praktiniai tyrimai parodė, kad taip vandens suvartojimas gali padidėti nuo 12 iki 18 procentų. Daugelis pirmaujančių įrangos gamintojų siūlo naudoti gravitacinius padėklų tipo pašarų padavėjus narvuose, nes jie leidžia keliems paukščiams vienu metu valgyti be ginčų dėl vietos. Praktikoje tokie apvalūs dizainai sumažino su agresyviu snapinėjimu susijusias sužalojimus beveik ketvirtadaliu.

Automatinės pašarų tiekimo ir vandens dezinfekcijos procedūros

Pereinant prie automatinio šėrimo, darbo sąnaudos sumažėja nuo pusės iki trijų ketvirtadalių lyginant su visiškai rankiniu būdu, be to, porcijos išlieka tikslūs. Programuojamos sraigto sistemos paprastai padeda pašarus į narvus apie keturis ar šešis kartus per dieną, atitinkančius laiką, kada viščiukai iš tiesų labiausiai nori valgyti. Šis laikas yra labai svarbus, jei ūkininkai nori, kad paukščiai 35-ą dieną pasiektų apie 2,5 kg. Vandens valdymui uždarytosios cirkuliacinės sistemos, derinamos su gertuvėmis su snapeliais, padeda neleisti bakterijoms patekti į vandens tiekimą. Kai šios sistemos kartą per savaitę praplaunamos vandenilio peroksidu, tyrimai rodo, kad E. coli problemos sumažėja maždaug keturiasdešimt procentų. Dabartinėse ūkininkystės veiklose daugelyje naudojami intelektiniai jutikliai, stebintys, kiek pašarų suvartojama kas minutę. Šie prietaisai siunčia įspėjimus, kai sunaudojimo rodikliai sumažėja daugiau nei penkiolika procentų. Toks įspėjimas paprastai ateina dar prieš rimtas sveikatos problemas bandose, todėl ankstyvas šių pokyčių aptikimas gali išgelbėti visą partiją paukščių nuo kvėpavimo takų arba virškinimo sutrikimų.

Bioapsauga ir ligų prevencija viščiukų laikymo narvuose valdyme

Pagrindiniai bioapsaugos priemonės, saugančios narvuose laikomus viščiukų būrius

Veiksminga bioapsauga prasideda nuo griežtų prieigos protokolų personalui ir įrangai, įvažiuojančiai į patalpas. Privalomi kojų panardinimo baseinėliai, specialūs ūkio drabužiai ir transporto priemonių dezinfekcijos stotys sumažina užteršimo riziką 38 % lyginant su nekontroliuojama prieiga (Poultry Health Journal 2023). Pagrindinės priemonės apima:

• Zoninį darbo eigą skiriant švarias/teršias zonas, kad būtų išvengta patogenų plitimo
• Tikro laiko sveikatos stebėseną sistemų, kurios nustato nestandartinį elgesį
• Vakcinacijos programas pritaikytas regioniniam ligų paplitimui

Valymo procedūros tarp bandos ciklų

Išsamus patalpų dezinfekavimas per prastovą pašalina 99,9 % likusių patogenų. Penkių etapų valymo procesas užtikrina optimalius rezultatus:

Atviro tipo ir uždaros aplinkos sistemos: privalumai, trūkumai ir rizikos

Pastatai, kurie yra atviri šonuose, statybų metu paprastai kainuoja mažiau, tačiau tai turi savo kainą. Šie pastatai leidžia įeiti laukiniams paukščiams ir veikia kaip plaukiojančių ore ligų nešėjai paukštims. Kita vertus, uždaros sistemos palaiko temperatūrą stabilia apie 1 laipsnį Celsijaus (plius arba minus), be to, jos sulaiko apie 95 procentus aplinkui sklandančių dulkių dalelių. Pagal praėjusiais metais paskelbtus Avian Environmental Research tyrimus, tai iš tikrųjų sumažina kvėpavimo takų problemas paukščiams maždaug ketvirtadaliu. Kokia kaina? Šios uždaros patalpos sunaudoja daugiau energijos – apie tris kartus daugiau nei tradiciniai pastatai, be to, visada reikia papildomų energijos šaltinių, kad būtų galima reaguoti, jei kas nors sugestų. Dėl šios priežasties šiuolaikinės ūkininkų ūkio veiklos vis dažniau nukreipia dėmesį į hibridines sistemas. Šiuose pastatuose automatinės užuolaidos atsidaro ir užsidaro priklausomai nuo išorės sąlygų, taip pasiekiant pusiausvyrą tarp tinkamo vėdinimo ir išlaidų kontrolės.

Gyvybės rodiklių stebėjimas realiu laiku ir technologiniai pokyčiai viščiukų narvuose

Dieniniai sveikatos patikrinimai ir ankstyvoji ligų aptikimo strategija

Dviejų kasdieninių apžiūrų įdiegimas sumažina neatpažintas ligas 34 % (USDA, 2023 m.). Bioapsaugos priemonės turėtų remtis pagrindiniais rodikliais, tokiais kaip pašarų suvartojimo modeliai, balsavimo pokyčiai ir bandos judrumas. 2024 m. inicijatyva „SMART Broiler“ parodė, kad eisenos analizės jutikliai aukšto tankio ūkiuose sumažino ankstyvas kojų ligas 28 %.

Dažniausios ligos ir vakcinacijos protokolai narvų sistemose

Kvėpavimo takų infekcijos sudaro 47 % visų narvuose auginamų viščiukų sveikatos problemų, todėl būtinos griežtos Niukaslo ligos ir infekcinio bronchito vakcinacijos programos. Proaktyvi vandens tiekimo linijų dezinfekcija kartu su automatinėmis vakcinų tiekimo sistemomis parodė 92 % veiksmingumą ligų prevencijoje („Poultry Health Quarterly“, 2023 m.)

Internetinių dalykų (IoT) integracija nuolatinei bandos sveikatos būklės stebėsenai

Šiuolaikiniai broilerių viščiukų narvų komplektai, naudojantys infraraudonųjų spindulių termografiją ir RFID žymes, pasiekia 99,7 % tikslumą realaus laiko sveikatos duomenyse. 2024 m. Gvansio IoT tyrimas parodė, kad IoT įranga aprūpintos sistemos dėl automatinio klimato reguliavimo šiluminės stresinės mirties sumažino 18 %. Sekami pagrindiniai rodikliai:

• Mikroklimato svyravimai (±0,3 °C tikslumas)
• Vandens suvartojimo anomalijos (aptinkamos per 15 minučių)
• Oro nešamų patogenų įspėjimai (dalykų stebėjimas 24/7)

Dažniausiai paskyrančių klausimų skyrius

Koks rekomenduojamas erdvės paskirstymas broilerių viščiukams?

Broilerių viščiukų narvų sistemose kiekvienam paukščiui turėtų būti skirta nuo 7,5 iki 9 kvadratinių pėdų erdvės, kad būtų užtikrintas optimalus gerovės lygis ir augimo greitis.

Kaip vėdinimas veikia broilerių viščiukų sveikatą?

Tinkamas vėdinimas padeda išlaikyti kvėpavimo takų sveikatą, neleidžiant aukšto amoniako koncentracijos ir užtikrinant tinkamą oro cirkuliaciją.

Kokie yra automatinio maitinimo sistemų pranašumai?

Automatinės maitinimo sistemos sumažina darbo sąnaudas ir padidina maitinimo tikslumą, skatinant geresnį viščiukų augimą.

Kodėl svarbu bioapsauga veisiant broilerių vištas?

Bioapsauga padeda užkirsti kelią ligoms, kontroliuojant prieigą ir laikantis griežtų higienos protokolų, taip apsaugant bandos sveikatą.